- duonynė
- duonỹnė sf. sing. (2) žr. duonienė: 1. Kad balta duonỹnė, yra skani Plt. Prisidrožiau duonỹnės – pradėm šonai traška Vvr. Iš duonos įmaišalo daro rūgštą duonỹnę, su smetonu pradarytą Šts. Duonynę liuob virs atkaitintūse kanapiūse (kanapių piene) Šts. Sukraus dėta duonỹnė – kita, o pradaryta – kita Šts. 2. Varn, Kos106 Ne pro šalį būtų duonỹnės užsrėbti Žg. Pataisiau vaikams duonỹnės Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
